Formica Sanguinea

Raudonoji skruzdėlė savo išore labai panaši į rudąją miško skruzdėlę. Galva ir krūtinė raudoni, pilvelis tamsiai rudas. Pagal gyvenimo būdą nuo rudųjų šios skruzdėlės labai skiriasi. Raudonosios skruzdėlės yra vergvaldės, kurios pavergia kitas gentaines: tamsiarudes miško skruzdėles (Formica fusca), Formica cinerea ir kt.

Raudonosios skruzdėlės įprastų skruzdėlynų nestato. Lizdai būna įrengti po akmenimis, senuose kelmuose. Paprastai svetimų skruzdėlių lizdą užpuola, kai tik žvalgai jį aptinka. Darniomis gretomis nužygiavusios iki aukų buveinės, jos žudo priešą, grobia kokonus ir tempia į savo lizdą. Išsiritusios vergės atlieka darbininkių vaidmenį. Savas darbininkes gali turėti ir pačios raudonosios skruzdėlės, kurios kartu dirba su vergėmis. Literatūroje aprašomi atvejai, kai šių skruzdėlių kolonija gyvena be vergių, darbus nudirbdama savo jėgomis.

Raudonosios skruzdėlės plačiai paplitusios Centrinėje ir Šiaurės Europoje, Rusijoje, Japonijoje, Kinijoje, Korėjos pusiasalyje.

Dydis: darbininkė 6-9 mm, karalienė 9-11 mm.

Maitinimas: Medaus arba cukraus sirupas (1-2 kartus per savaitę), įvairūs negyvi vabzdžiai, baltyminis maistas (1-2 kartus per savaitę). Žiedadulkės, vaisiai (kartais). Gertuvė su vandeniu arenoje turi būti visada.
Svarbu: Neduokite vabzdžių iš lauko, jie gali būti užkrėsti parazitais ar grybeliais. Prieš duodami vaisius įsitikinkite, kad jie neapipurkšti insekticidais

Tempreatūra: lizdo 21 – 24 °C, arenos 18-28 °C.

Reikalingas žiemojimas nuo lapkričio iki kovo 6-8 °C

Kolonijos dydis: 2000-3000 individų.